Free Web Space | BlueHost Review  

Betonas


Betonas yra kompozitas, kurį sudaro rišamoji medžiaga –cementas – ir stambieji bei smulkieji užpildai. Cemento ir vandens mišinys – cemento tešla, maišoma su užpildais plonu sluoksniu apvelia užpildo grūdelius. Cemento tešla, sukietėjusi į cemento akmenį, kartu suriša į monolitą ir užpildus. Kad cemento tešla galėtų normaliai kietėti, vandens turi būti ne mažiau kaip 0,3–0,4 cemento masės. Betono fizikinės ir mechaninės savybės priklauso nuo užpildų stambumo, rišamosios medžiagos ir užpildų savybių bei kiekio, vandens ir cemento santykio, gamybos būdo, betono klojimo ir tankinimo būdų, kietėjimo sąlygų. Betonas pagal paskirtį skirstomas į:

1. konstrukcinį,
2. hidrotechninį,
3. atsparų ugniai,
4. atsparų agresyviajai aplinkai,
5. specialųjį.


Atsižvelgiant į struktūrą, betonas gali būti tankusis, stambiaporis, smulkiaporis, akytasis, impregnuotasis.
Pagal tankį betonas skirstomas į:

1. labai sunkų (ρ>2500 kg/m3),
2. sunkųjį (ρ=2200–2500 kg/m3),
3. lengvesnįjį (ρ=1800–2200 kg/m3),
4. lengvąjį (ρ=500–1800 kg/m3),
5. labai lengvą (ρ<500 kg/m3).

Pagal rišamąsias medžiagas betonas gali būti: cementinis, silikatinis, polimerbetonis ir sudėtinis.

Atsižvelgiant į kietėjimo sąlygas, betonas gali būti kietėjęs neutralioje aplinkoje, šildytas atmosferiniu slėgiu ir kietintas autoklave. Vienas svarbiausių betono kokybės rodiklių yra gniuždomojo betono stipris. Centriškai gniuždant bandinį dėl betono struktūros nevienalytiškumo ir vidinių įtempių jame susidaro sudėtingas įtemptasis būvis. Veikiamas gniuždymo jėgos betonas deformuojasi ir jėgos veikimo kryptimi, ir jai statmena kryptimi. Statmena kryptimi vyksta tempimo deformacijos. Kai šios deformacijos prilygsta ribinėms tempimo deformacijoms, betone atsiranda mikroplyšių, lygiagrečių su jėgos veikimo kryptimi. Kai apkrova dar padidėja, mikroplyšiai susijungia į ištisinius plyšius. Betonas suskaidomas į plonas plokšteles, jos praranda stabilumą ir betonas pradeda irti. Centriškai tempiamojo betono stipris priklauso nuo tempiamo
cemento akmens stiprio ir sukibimo su užpildais, betono struktūros ir išankstinių mikroplyšių jame. Gniuždant kubus yra nustatomas pagrindinis betono rodiklis – klasė (B) pagal gniuždomojo betono stiprį. Betono klasė – tai sutartinis gniuždomojo betono stipris, išreikštas MPa, kuriuo garantuojamas šio betono 95% stiprumo patikimumas. Betono klasei nustatyti bandomieji etaloniniai bandiniai yra 150×150×150 mm betono kubai, kurie iki bandymo laikomi 200 ± 20 C temperatūroje, esant ne mažesniam kaip 90% drėgniui.
Sunkusis betonas būna šių klasių: B7,5; B10; B12,5; B15; B20; B30; B40; B45; B50; B55; B60. Smulkiagrūdis betonas būna šių klasių: B7,5; B10; B12,5; B15; B20; B30; B35; B40.
Lengvasis betonas būna: B2,5; B3,5; B5; B7,5; B10; B12,5; B15; B20; B30; B35; B40 klasių.
Betonas yra tampriai plastinė medžiaga. Dėl išorinių jėgų temperatūros ar drėgmės poveikio betonas keičia savo matmenis. Išorinių jėgų sukeltos deformacijos skirstomos į trumpalaikes vienkartines, ilgalaikes ir daugkartines.
 

ATGAL